Feeds:
Posts
Comments

Archive for May, 2012

Read Full Post »

Reikės:

75 g. sviesto;

350 ml pieno;

75 g. cukraus;

170 g. miltų;

4 kiaušiniai

 

Sviestą, pieno ir cukrų užvirti, įmušti po vieną kiaušinį. Tešla turi gautis grietinės tirštumo.

Belieka tik kepti.

 

Skanaus!

Read Full Post »

Darbotvarkėje buvo vienas klausimas dėl romų taboro. Ir iš tikrųjų susirinko tiek daug institucijų, išskyrus patį Romų visuomenės centrą, kurio vėluojančių atlyginimų klausimą sprendė. Bet taboro baronas dalyvavo. Po visų pasisakymų baronui, kaip pats sakė, taip galva apsisuko nuo tiek kalbų. Tačiau vis tiek nepamiršo paminėti, ko romams reikėtų – gerinti būsto sąlygas.
Susirinko tiek daug institucijų, kurios nežinojo kodėl daro tai, ką daro, arba daro nedarydami, išskyrus Vilniaus apskrities vyriausiąjį policijos komisariatą, O geriausias bajeris, tai iš 2008-2010 m. romų integracijos programos dėl romų integracijos į darbo rinką. Romus norėjo integruoti į darbo rinką lankstinukų pagalba. Bet kaip Kultūros ministerija pastebėjo, netikslinga priemonė, nes dauguma romų nemoka skaityti. Bijau, kad ir pačius lietuvius su lankstinukais neišeitų integruoti į darbo rinką.

Read Full Post »

Gera žinoti, kad esi

Labas, Mamyte, čia aš – Tavo didžioji dukra.

Nesu geriausia pasaulyje dukra, bet vis tiek Tave myliu labai. Ir žinau, kad Tu tai žinai. Motinos dienos proga neaplankysiu šiandien Tavęs. Ir prisipažinsiu, graužia dėl to širdis šiek tiek.

Galvoju, gal kokį laišką tau sukurpti, bet žinau, kad nemėgsti saldžių, pompastiškų žodžių ir meilikavimų visokių.

Motinos dienos proga noriu palinkėti, kad būtum sveika, laiminga, kad rastum laiko paskaityti angliškus romanus, kad rastum laiko klausytis muzikos, kurią mėgsti, kad rastum laiko karts nuo karto ištrūkti ir rutinos, kad vakarais, po darbų, rastum laiko kieme gerti matę.

Jei ir paskambinu rečiau nei tu norėtum, tai, žinok, vis tiek stipriai Tave myliu. Jei dar rečiau grįžtu į namus, tai vis tiek laukiu, kada susimatysim ir galėsim pasikalbėti, ar virtuvėj plaudamos indus ar vėlai vakare, kai visi namuos jau sumiega.

Jei ir susinervinu, kai, Mamyt, dalini į kairę į dešinę savo patarimus, žinok, vis tiek juos permąstau. Nors pabrėžiu, jie mane ir erzina.

Jei, tavo manymu, apsirengiu per plonai, ar valgau per mažai, ir dabar, kai jau esu užaugusi, rūpiniesi, kad bučiau sveika, taip pat erzina. Bet džiaugiuos, kad iki šiol Tau rūpi, kad nesirgčiau.

Juk žinai, Mamyt, nemėgstu kalbėtis apie širdies reikalus, bet vis tiek džiugu, kad esi vienintelis žmogus, kuris moka „užuosti“ ir per telefono bangas, kad kažkas negerai, nors ir sakau, kad viskas gerai arba nieko nesakau.

Noriu, Mamyt, kad būtum laiminga, kad mylėtum pirmiausia save labai, kad džiaugtumeis visada, kai tik gali.
Kad ir lapeliai (mokinių angliški rašinėliai) džiugintų, kad ir lauko darbai, kaip pati esi sakius, būtų ir toliau kaip meditacija, kad ir laikas virtuvėje neprailgtų. Žinau, žinau, dabar man pasakytum; „Ar baigsi mane erzinti?“

Nors pyragai, Mamyt, tavo ir nėra patys skaniausi pasaulyje, bet labai labai gera grįžti į namus.
Kai Švėkšnalės namuos Tu, Agnės šeimyna sėdam prie bendro stalo. Kas šiai dienai būna labai retai, bet labai laukiamos akimirkos.

Ir pabaigai, Mamyt, ačiū už sesę! Be jos būtų daug liūdniau!

Read Full Post »

Antis

Read Full Post »

Stovi tokia medinė troba su didele terasa prie ežero kranto. Vakarėja. Besileidžianti saulė aukštumose žaidžia spalvomis, o ežero vanduo jas atkartoja. Lengvas vasaros vėjas kedena man garbanas, kas man labai labai patinka. Tyliai tyliai groja bossa nova. Troboje esu aš ir tu. Daugiau nieko. Jokio šurmulio, jokio chaoso.


Būdama didelėj terasoj ant ežero kranto, iš tavęs tikėčiausi pasiutusiai gerų pokalbių su tavimi. Ir dar tikėčiausi tavo švelnių glamonių… Kalbėtume apie norus, troškimus, jausmus, fantazijas, gyvenimą. Būtų taip gražu gražu, taip jaukiai jauku…
Man labai patiktų, jei tu giliai pažvelgtum man į akis, švelniai mane pabučiuotum, bučiuotum kaklą, glostytum man nugarą… glamonėtum taip švelniai švelniai, kad man net šiurpuliukai per kūną bėgiotų. Tada aš paimčiau tavo ranką ir vedžiočiau po savo kūną…. …ir tik tada karštis užlieja… ir jau įsivaizduoju, kaip kad pats esi sakęs, trumpai labai trumpai būsiu išėjusi iš savęs. O kai grįšiu, mane apkabintum, ir minutę vieną kitą taip gulėtume, kol aš užmigsiu. Ir taip keletą vakarų.
O grįžus iš Čilės ar Peru…

Read Full Post »