Feeds:
Posts
Comments

Archive for March, 2012

Read Full Post »

Pagalbos duoti nereikia

Kalbėti apie vaidmenis visuomenėje ir įprasta, ir neįprasta. Spektaklių premjeros dažnos ir teatre, ir gyvenime. Artistiškumas santūriai, o kartais įžūliai užgožia pačią esmę, netgi kalbant apie nedarbo sukeltą socialinę atskirtį.
Jaunimo nedarbo sukelta socialinė atskirtis gana naujas reiškinys Lietuvoje. Paskui save šis reiškinys „tempia“ bene populiariausią vaidmenį – t.y. pagalbos teikėjo vaidmenį. Visuomenė visada susižavėjimo kupinu žvilgsniu stebi vaidmens atlikimą. Vaidmuo – dinamiškas: vienur jis pasireiškia išmaldos davimu, kitur, širdy graudinant badaujančių vaikų nuotraukomis, tretur siekiant kito sielą apvalyti, mojuojant kryžiumi prieš akis, svetur didžiojo teisingumo siekiant televizijos ekranuose.
Nedarbas, ypač ilgalaikis, labai daug lemia bendrą asmens ir šeimos situaciją. Paskui save šis reiškinys „tempia“ eilę socialinių problemų: socialinę apatiją, nepasitikėjimą, priklausomybę nuo narkotinių medžiagų, nusikalstamumo didėjimą ir t.t. Atsidūrus šių socialinių problemų verpete, pasiskirstoma vaidmenimis. Masuotėje atliekamas vaidmuo, įkūnijantis pažeistą žmonių savigarbą, parodantis suardytus jų gyvenimus ir priklausomus vien tik nuo pašalpų. Ir čia, scenos vidury, pasirodo „pagalbdariai“.
Kokią teisę jūs man turite padėti? – leiskite užduoti klausimą. Kas jūs toks, kad teikdamas savo pagalbą, man parodote manąją vietą? Taip, jei reikia man pagalbos, tenka pripažinti, kad esu pažeidžiamas. Pagalbos teikimas reiškia, kad padedantysis viršesnis už tą, kuriam tos pagalbos reikia. Nepaisant to, pasirodžiusiam viešoje erdvėje tokiam veikėjui tai ir medalį jam įsega. Kaip minėta, visuomenė mėgsta geradarius. Geradariai mėgsta būti geradariais. Tokiu būdu jie parodo, kad jie turi galimybę būti viršesniu už kai ką.
O, ar ne geriau būtų suteikti galimybę pačiam žmogui leisti sau padėti? Liaudiškai tariant, duoti meškerę, o ne ešerį. Bežiūrint į medaliais ir ordinais nusagstytus geradarių švarkų atlapus, atrodo, kad pagalbos davimas kai kuriais atvejais kelia grėsmę pagalbos gavėjo orumui ir ne tik tai, ji didina ir pačią socialinę atskirtį.
Pagalbos davimas nemažina atskirties, o atvirkščiai ją tik didina. Socialinės atskirties būsenoje atsiranda ir vadinamoji skurdo kultūra. Gyvenimo būdas, kuriam būdingas nusivylimas gyvenimu ir vyrauja fatalistinė pasaulėžiūra, pasireiškianti tikėjimu iš anksto nulemtu, neišvengiamu likimu. Ir taip pagalbos prašantieji pasmerkiami pasyvumui ir nuolankumui. Galbūt būtų galima konstruoti valstybę taip, kad žmogaus orumui nekiltų grėsmė, kad pagalbos prašyti nereikėtų. Galbūt reikėtų pradėti valstybei įgyvendinti realius jaunimo nedarbo mažinimo veiksmus ir kurti naujas darbo vietas. Gal laikas keisti scenarijų šioje srityje? Teatro dienos proga kaip Markas Aurelijus pasakytų: „Aš raginu kiekvieną iš jūsų nemanyti apie save geriau, negu dera manyti“ .

Read Full Post »

Piaras

Paklausė, ar aš tikiu Dievu? Kas anksčiau atsirado Dievas ar Demokratija. Jei ne demokratija, tai kas jį tada išrinko?

O gal buvo taip…

Susėdo vyrai prie gaivios gaivios šildančios gaivos. 12 žmonių susirinko vakarienės.

Sako jie:
– Reikia mums veido. Busi tu – taria Petras, pirštu parodęs į ilgaplaukį, su barzda, liesą, gerų akių apie trečią amžių einantį vyruką.
– Vardas, koks čia vardas geriausiai tinka? Jėzus būsi Jėzus – taria kitas.
– Chebra, reikia sencacijos – trečio balsas sodrus pasigirsta ir atsisuka į Mariją – Marija, tu pagimdysi tipo iš nekalto prasidėjimo.
Va čia tai idėja – palaikino dauguma.
Petras sako, kad kaimas nuobodžiauja. Taria jis Mozei:
– Išvesk tuos kaimiečius į kurią nors pusę.
Autorių kolektyvas

Read Full Post »

Go left.

Read Full Post »

pasižymi aukšta kvalifikacija – šiandien nenusišnekėjo;
ne visada tiksliai įvykdo viršininko nurodymus – nuovokesnis už viršininką;
taktiškas – žino, kada užsičiaupti;
užduotis vykdo kūrybiškai – visada randa kolegą, kuris už jį padaro pavestą darbą.

Read Full Post »