Feeds:
Posts
Comments

Archive for March, 2011

Aš vis laukiu kada jis parašys. Bet tramdau save iš visų jėgų. Užteks! Užteks tų svajų, tų kažkokių neaprėpiamų norų! Jei akys nemato, ausys negirdi – kam?

Žinau, kad jis nerašys. Principai! Tie didieji mūsų principai! O jei ir parašys. Tikriausiai sumišimas apimtų toks, kad nei žodžio neištarčiau. Ir, kaip visada, stengčiaus kuo greičiau ištrūkt… pabėgt… Taip, pabėgt. Tą geriausiai aš moku.

Turiu principą, vieną iš daugelio, niekada nesigręžioti į praeitį. Niekada… Per daug skaudu, nebereikalinga.

Kas iš to, jei suprasiu, kad klydau? Tai visai nereiškia, kad vėliau taip nedarysiu. Priešingai, visada de javu.

Jis – žavus, kažkuo traukiantis. Gal tai ir vėl susikurtas pačios paveikslas, nuo kurio sąla širdis. Taip norėtųsi pasiduoti šiai svajonei, šiam kvaituliui, bet tramdau. Tai būtų per daug naivu, vaikiška, o tiksliau – per daug silpna.

Dar kartą nudegti? Dar? Kiek dar kartų? Žinau, atsakymą pati. Dar ne kartą.

Kuo jis kitoks? Kas jis toks, kad užima puse savo minčių?

Nebetikiu, nebepasitikiu. Tiesiog. Kuo tikėti? Žodžiais? Per maža. Veiksmais? Per daug manipuliacijų. Per daug mąstau? Tikriausiai.

Taip taip, gyvenime ne visada atsitinka, taip kaip norim ir niekada nežinai, kada labiausiai tau pasisekė.

Read Full Post »

Jei norime, kad mūsų gyvenimo tikrovė kartais taptų graži kaip pasaka, turime prisiminti, kur glūdi pasakos grožis: kad princas išgyvena nuostabą, kuri tik per nago juodimą nevirsta baime. Jeigu jis išsigąs milžino, galas jam, bet jeigu jis neapstulbs pamatęs milžiną, galas pasakai. Visa pasakos esmė ir yra ta, kad jis turi būti ir toks nuolankus, kad galėtų stebėtis, ir toks išdidus, kad mestų iššūkį. Taip ir mūsų nuostata pasaulio milžino atžvilgiu neturi reikštis augančiu subtilumu ar didėjančia panieka; joje absoliučiai tiksliomis dalimis turi jungtis abu šie jausmai. Turime jausti pakankamai pagarbos visiems aplink mus esantiems daiktams, kad labai atsargiai žengtume per žolę. Tačiau privalome pakankamai niekinti visus mus supančius daiktus, kad galėtume, reikalui esant, apspjauti žvaigždes. Tačiau (jei norime būti geri ar laimingi) privalome derinti šiedvi nuostatas ne bet kaip, o labai konkrečiu būdu. Tobula žemės žmonių laimė (jeigu ji kada ateis) nebus lėkša ir pastovi, kaip gyvulių pasitenkinimas. Tai bus tiksli ir pavojinga pusiausvyra, būdinga beviltiškam romanui. Žmogus privalo pasitikėti savimi tiek, kad leistųsi į nuotykius, ir drauge tiek abejoti savimi, kad jais džiaugtųsi.

Read Full Post »

Trumpas moralas

Gyvenimas nepasidaro prasmingas, jeigu tik mąstai apie gyvenimo prasmę. Reiktų susimąstyti, kad gyvenam tik kartą ir nustoti gaišti laiką sukant galvą „Kas bus po 35 metų?”. Atsakymas – labai paprastas: „Praeis 35 metai ir pamatysi!”.
Kiekviena prabėganti akimirka yra tokia vienintelė. Laikas išmokti džiaugtis esamu momentu, išnaudoti tą kiekvieną akimirką. Yra sakoma: „Gyvename tik kartą, bet jeigu moki gyventi teisingai – užtenka ir to vieno karto” .

Read Full Post »

Read Full Post »

Užkandukas

Reikės:

•    skrudinta balta duona
•     Varškė, 9% riebumo, pakelis,
•     Krabų lazdelės, 150 gramų
•    0,5 paprikos
•    Keli šauktai majonezo
Apskrudintas riekeles supjaustom į keturias dalis ir ruošiame aptepą. Sudedame varškę į dubenį.   supjaustome krabų lazdeles, paprikąir sudedame į varškę. Įdedame majonezo ir viską sumaišome. Įdedame druskos pagal skonį. Gautą masę užtepame ant duonos riekučių.

Skanaus

Read Full Post »

„… kartais ir bloguose darbuose atsitinka tas pats, kas pernelyg dažnai būna geruose – stropiausieji talkininkai tampa kliūtimi.“

„Įsako, kas gali, o klauso, kas nori.“

„Darykite tai, ką sakau, nedarykite to, ką aš darau.“

„Jeigu norite sulaukti daug  pagalbininkų, pasistenkite, kad pagalba jums nebūtų reikalinga.“

„Darykite kuo daugiau darbų ir jūs dažniau sutiksite žmonių džiugiais veidais.“

„Daugiau galvoti, kad reikia gerai elgtis, o ne kad gerai gyventi, – tada ir gyvenimas būtų lengvesnis.“

Romanas nukelia į XVII a. Italiją.

Read Full Post »

• Vieni turi proto, o kiti neturi, ir viskas.

• Man atėjo mintis… tik nežinau, ar gera.

• Kai Triušis paklausė: „Ko norėtum prie duonos – ar medaus, ar kondensuoto pieno?“ – Pūkuotukas taip susijaudino, kad atsakė: „Abiejų“, – bet tučtuojau, kad nepasirodytų pernelyg gobšus, pridūrė: „Dėl duonos nesirūpink per daug, Triuši!“

• Kartais tai Laivas, bet kartais tai Katastrofa. Viską nulemia… ar esi ant jo, ar po juo.

• Tokie jau tie nelaimingi atsitikimai. Jie niekad neatsitinka, kol atsitinka.

• Geriausia sužinoti, ko reikia ieškoti, o tada jau pradėti ieškoti.

• Iš tikrųjų kokia nauda iš visokių potvynių ar kitokių įdomių dalykų, jei neturi su kuo apie juos pasišnekėti…

• Kai neturi ką veikti, veikti vis tiek ką nors reikia.

• Matai, uodega arba būna, arba nebūna. Čia apsirikti neįmanoma.

• Iš viršaus viskas gali atrodyti kitaip.

• Neįmanoma sužinoti apie čiaudėjimą, jeigu niekas nečiaudo.

• Matyt, prie vieno – kad ir kas jis būtų, – ir dabar jie keliauja dviese.

Read Full Post »

Older Posts »